Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar auditoriai patvirtina finansines ataskaitas ?


Auditoriai netvirtina finansinių ataskaitų ir neteikia su jomis susijusių garantijų. Auditoriai suteikia pakankamą, bet ne absoliutų užtikrinimą, kad finansinės ataskaitos, atsižvelgiant į reikšmingus aspektus, parengtos pagal įstatymais nustatytą finansinių ataskaitų parengimo tvarką. Kitaip tariant, auditas padidina vadovybės parengtų ataskaitų patikimumą.


2. Ar nesąlyginė auditoriaus nuomonė reiškia, kad finansinės ataskaitos yra teisingos ?


Nesąlyginė auditoriaus nuomonė nereiškia, kad finansinės ataskaitos yra teisingos lito tikslumu – ji parodo, kad finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Kitaip tariant, galimi iškraipymai finansinėse ataskaitose nėra tiek dideli, kad darytų įtaką jomis besinaudojančių vartotojų sprendimams.


3. Ar auditoriai patikrina visas įmonės ūkines operacijas ?


Ne, dėl didelio ūkinių operacijų skaičiaus patikrinti visas įmonės ūkines operacijas nebūtų prasminga. Todėl auditoriai tikrina pasirinktas ūkines operacijas. Pasirinkimą gali lemti statistinė atranka, neformali atranka ar didelių ir neįprastų ūkinių operacijų pasirinkimas. Auditorius nustato, kiek, ką ir kada tikrinti – ir interpretuoja gautus patikrinimo rezultatus.


4. Ar audito procedūros parenkamos taip, kad būtų aptikti visi apgaulės atvejai ?


Auditai planuojami taip, kad nuomonę apie finansines ataskaitas būtų galima pareikšti kaip apie visumą. Tai yra auditas pateikia nuomonę apie apibendrintą finansinių ataskaitų paveikslą, o ne  jo detales. Auditoriai neieško smulkių apgavysčių, tokių kaip grynųjų pinigų vagystės iš kasos, o stengiasi nustatyti reikšmingus iškraipymus finansinėse ataskaitose.


5. Ar auditas apima tik faktinės informacijos patikrinimą ?


Rengiant finansines ataskaitas, atliekami ir vertinimai – sumos, kurių tiksliai įvertinti nėra galimybių, vertinamos apytiksliai. Pavyzdžiui, abejotinų gautinų sumų vertinimas, atsargų vertės sumažėjimo, garantinių įsipareigojimų vertinimas. Nors už apskaitinius vertinimus atsakinga įmonės vadovybė, auditoriaus pareiga yra juos patikrinti. Kadangi apskaitiniai vertinimai, apimantys objektyvius ir subjektyvius veiksnius, dažnai atliekami neapibrėžtumo sąlygomis, auditorius juos vertindamas turi priimti profesinius sprendimus, pasikliaudamas informacija, prieinama per auditą.


6. Ar auditoriai parengia finansines ataskaitas ?


Auditoriai finansinių ataskaitų nerengia siekiant išsaugoti auditoriaus nepriklausomumą ir objektyvumą, teisės aktai draudžia auditoriams teikti audituojamai įmonei buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo paslaugas.


7. Ar auditoriai turi visus metus stebėti audituojamą įmonę ir informuoti apie pastebimus neatitikimus?


Ne, auditorius neatlieka nuolatinės įmonės priežiūros, o jo tikslas yra pareikšti savo nuomonę apie ataskaitinių metų įmonės finansinių ataskaitų rinkinį. Paprastai didžiąją dalį audito procedūrų auditorius atlieka po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kai įmonė parengia finansinių ataskaitų projektą, tačiau, priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio bei auditoriaus išvadų pateikimo terminų, auditorius tam tikras procedūras gali nuspręsti atlikti ir prieš ataskaitinio laikotarpio pabaigą.


8. Ar standartinė auditoriaus išvada užtikrina investicijų saugumą ?


Standartinė auditoriaus išvada neužtikrina, kad verslas nebankrutuos. Auditorius turi pareigą įvertinti, ar per finansinių ataskaitų auditą egzistuoja aplinkybės, keliančios reikšmingų abejonių dėl įmonės galimybių tęsti savo veiklą. Kai kyla reikšmingų abejonių, auditoriaus išvadoje šios abejonės aprašomos. Tačiau auditoriaus išvada, kurioje nėra pastraipos dėl abejonių įmonės veiklos tęstinumu, neturėtų būti traktuojama kaip užtikrinimas, kad įmonės veikla bus sėkminga.


9. Kam reikalingas auditas ?


Nors už finansines ataskaitas yra atsakinga jas parengusios įmonės vadovybė, auditorius pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas ir taip suteikia suinteresuotoms šalims pakankamą užtikrinimą, kad įmonės vadovybės parengtos finansinės ataskaitos pateikia tokį vaizdą, koks jis yra iš tiesų. Tam tikrais atvejais auditas paremtas prielaidų, o ne faktinės informacijos patikrinimu, yra atliekamas taikant atranką ir turi ribotų galimybių nustatyti visus apgaulės atvejus, todėl auditoriaus išvadoje įvardijama, kad auditas suteikia pakankamą, bet ne absoliutų užtikrinimą, kad reikšmingi iškraipymai – klaidos ir apgaulės – bus aptikti.
Per audito procedūras auditorius renka įrodymus savo nuomonei pagrįsti. Savo darbe jis turi taikyti profesinio skepticizmo principą ir pripažinti, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių finansinės ataskaitos yra reikšmingai iškraipytos. Todėl surinktus audito įrodymus auditorius vertina kritiškai ir abejodamas. Itin atidžiai auditorius turi vertinti audito įrodymus, kurie prieštarauja ar verčia abejoti dokumentų ir vadovybės bei už valdymą atsakingų asmenų atsakymų į paklausimus patikimumu.
Auditas atliekamas vadovaujantis prielaida, kad vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys yra sąžiningi ir elgiasi garbingai, tačiau vadovybės pareiškimai negali atstoti įrodymų, kuriais remiantis auditorius daro savo išvadas.
Išsami informacija apie audito procedūrų rezultatus ir auditoriaus siūlomus finansinių ataskaitų pataisymus pateikiama tik audituojamos įmonės vadovybei. Kiti finansinių ataskaitų vartotojai mato galutinį audito produktą – pagal profesinių standartų reikalavimus pateiktą apibendrintą auditoriaus išvadą drauge su audituotomis įmonės finansinėmis ataskaitomis.
Nepriklausomas finansinių ataskaitų auditas neabejotinai prisideda prie įmonių pateikiamos finansinės informacijos patikimumo.

Klausimai parengti pagal Lietuvos auditorių rūmų prezidentės Jurgitos Kirvaitienės straipsnį Verslo žiniose „Aštuoni mitai apie auditą“(2013 m. balandžio mėn. 1d.).
 

Daugiau informacijos apie finansinių ataskaitų auditą yra Lietuvos auditorių rūmų parengtame leidinyje, kurį galima rasti čia.

Turite klausimų?

parašykite mums